∖ Paroda. Aš ESU DAUGISKAITA
Birželio 17 - rugsėjo 6, 2026 ∖ Vilnius, Vytauto Kasiulio dailės muziejus
Paroda jungia du menininkus – Yuge Kurt (Vilnius) ir Egmontą Gerą (Londonas), kurių bendradarbiavimas gimė ne fizinėje erdvėje, o hibridiniame skaitmeniniame lauke. Gyvendami skirtingose šalyse, jie daugiau nei trejus metus dalijasi kūrybinėmis idėjomis, tačiau iki šiol nėra susitikę gyvai. Todėl parodą galima suvokti kaip šio neįprasto dialogo materializaciją.
Pasitelkdami šiuolaikines technologijas ir dirbtinį intelektą, abu menininkai tyrinėja šiuolaikinės tapatybės būvį ir kviečia permąstyti, kokiomis formomis šiandien egzistuojame. Menininkai yra pakeitę savo vardus: Vilniuje gyvenanti Yuge Kurt vardą adaptavo kūrybai už Lietuvos ribų, o Londone gyvenantis Egmontas Geras – Lietuvos kontekstui. Tapatybė jiems yra ne stabilus taškas, bet nuolat kintanti konfigūracija – gyvenu čia, kuriu į ten; gyvenu ten, kuriu į čia.
Skaitmeninių ir fizinių erdvių susitikimuose atsiveria nauja suvokimo zona, kurioje tapatybė, technologijos ir menas veikia kaip lygiaverčiai partneriai. Paroda klausia ne to, kas aš esu, o keliomis ir kokiomis formomis aš egzistuoju ir ar ši daugiskaita jau tampa mūsų naująja realybe?
Parodos atidaryme dalyvaus autoriai Yuge Kurt iš Vilniaus ir Egmontas Geras iš Londono.
Projekto vadovė Ilona Mažeikienė
Kuratorė Vilma Gradinskaitė
Dailininkė Ula Šimulynaitė
Apšvietėjas Mantas Markevičius
Partneris The Bartlett School of Architecture, UCL
Fragmentas iš parodos anotacijos
Yuge KURT: „Tyrinėju skaitmeninio autentiškumo formas, kaip dirbtinis intelektas ir ypač viena iš jo sričių – mašininis mokymasis (kai kompiuteriai mokomi atpažinti dėsningumus iš duomenų ir savarankiškai priimti sprendimus) įsijungia į menininko kūrybos procesą. Skaitmeniniai įrankiai ne tik atveria naujas galimybes, bet ir tampa partneriais, formuojančiais mano kūrybos procesus: pirmiausia kuriu statišką meno pbjektą, tada leidžiu dirbtiniam intelektui generuoti naujas interpretacijas, kurias vėl sukarpau, montuoju ir surenku į naują objektą. Procesą kartoju tol, kol gaunu norimą rezultatą. Technologijos leidžia peržengti fizinės (apčiuopiamos) kūrybos ribas. Mane domina: ar algoritmai ir kitos panačios technologijos gali tapti savireguliuojančiais kūrėjais? Ar visada pirmą žingsnį turi žengti žmogus? Užsimezga keistas, nematomas bendradarbiavimo ryšys...“
